Šis romanas tai pats brandžiausias ir paskutinis stambus rašytojo kūrinys. Jame nedviprasmiškai išreikšta pažiūra į istoriją, karą, parodytas socialinis, politinis ir moralinis fašizmo pasmerktumas. Ir padaryta tai su tokia menine jėga, jog Volfgangaskepenas atsiliepė apie „Vinterspeltą“, kaip apie kūrinį, kuris „neduos skaitytojui užmigti“